- žaneklis
- מanẽklis sm. (2) 1. Lž vedęs vyras: Visi žanẽkliai, nebuvo jaunūmenės Trš. Su žanekliù sugyveno vaiką Krš. Žanẽklis, mergos tokio venga, toks netikras Rdn. 2. jaunikis: Žanytumėmos, o ka tų žanẽklių nėr End. Nėmaž į dangų neįšoks, džiaugas, ka tik kokį žanẽklį nutvėrusi Trk.
Dictionary of the Lithuanian Language.
